Kai taip dažnai užklumpa liūtys,
Kai tyliai vakaras tamsėja,
Kažkam jau baigiasi rugpjūtis,
O tau – prasideda rugsėjis.
Tau kvepia gėlės paskutinės,
Girdi malonią paukščio šneką, –
Priglaustum paukštį prie krūtinės,
Bet jis jau kyla, tolsta, lekia.
Toli toli miškai – lyg rūtos,
Bet jų lapus jau drasko vėjas.
Liūdnai nusilenkė rugpjūtis,
O tau jau šypsosi rugsėjis.
Liutauras Degėsys
Sėkmingų mokslo metų!